žalga

žalgà sf. (4) LsB215, J.Jabl, K.Būg, BŽ548, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, OGLII44, KŽ, Dl, Lkv, žálga (1) Sml, Bsg, Trs, Rgv 1. SD129,375, D.Pošk, Sut, Kos58, N, [K], BzBkXXIV260, L, Rtr lanksti kartelė, didelė ilga vytis: Ant tokios žalgõs pritaiso tą [lopšio] šniūrą Krk. Moterys pristaiso lopšelius an žalgų̃ ir nešas laukan Ldk. Eikit iš čia – kai išlėks senis su žalgà! Upt. Tik pamatėm – Paliulis atalekia žal̃gą an peties užsidėjęs Slm. Žálgą išsilaužia, kad rėš per subinę Sl. Pakabinau ant žálgos negyvą varnioką, ir nebelenda varnos in viščiokus Ds. Kartais sukalę kryžmais dvi balani ir užmovę ant vinelės, prikala pri žálgos galo, o vėjui esant stato į tvorą – tai toki yra vėjo melnyčia MitII249. Neskubėdamas ieško skiedryne ilgos žalgos Vaižg. Bus naktį vėjas, paremk stogą žalgomis, kad nepašiauštų P.Cvir. Atsižvelgdamas pamatė senąją, su ilga žalga besivaikančią žąsų būrį TS1904,2. Žalčiai vieni apsikarstė ant vartų, kiti užsirangė ant lėlelių, apsivyniojo ant tuinų, žalgų BsPIII317. Vaikai su žalgõm kiaušinius suka BM411. Užsilipau ant staldo, bernelis atsibaldo, aš jįjį nubaidysiu, su žalgà nukrapštysiu JD166. Kai eisi gult ant staldo, neškisi drauge žálgą JV1022. | Arklo žalgẽlės, tokios iki pusės Pl. ^ Užauga merga kaip žalga greitai J. Jų augo keturios mergaitės kaip žal̃gos Rm. Merga kad inauga kaip žalgà, nors ir kark šunis Užp. Vaikšto išsitiesęs kaip žalga Skp. Užvedė kalbą kai žal̃gą Tr. Tyras kaip krištolas buvo Ignas Petrušaitis, bene jauniausias iš visų vyrukų, ištįsęs kaip žalga, visų mylimas ir pats visus mylintis J.Paukš. Nusileido jaujon aitvaras kaip trys ugninės žalgos ir pradėjo pusryčiaut LTR(Ukm). ║ J kartis: Kur žino, jog negilu, tuojaus siunčia su žalga mieruot gilumo rš. ║ Žl, Ob, Vdšk meškerykotis: Žal̃gą ilgą išsipjauni ir eini prie ežero Krs. 2. scom. prk. apie aukštą, ištįsusį žmogų: Tas bernas žálga, ji baisiai jam ne pora, par mažutė Mžš. Tik penkiolikos metų, o koks žalgà Šmn. Kaip jis ten ir susirangė, kaip tilpo toks žalga! L.Gut. 3. Lkv, Šts nepatogus, griozdiškas daiktas: Vieną žalgą pastatęs, t. y. stakles, užėmei visą stubą J. Reikia man rūmės žalgoms pasidėti J. 4. DŽ, NdŽ, Pvn, Pkp prk. nepatogumas, kliuvinys, vargas: Kokią žalgą užsiėmiau ant savęs priėmus kampininką J. Žalga ta viena iš to kūlimo savim (spragilais) Bržr. Žalgõs daug, o naudos menkai NmŽ. Viena žalgà, daugiaus nėko: nė sulenksi, nė įdėsi, tik rankas pilnas prisiėmęs NmŽ. Nebnešk tiek daug batvinių į trobą, par daug didelė žalgà būs Užv. Didelė žalga, o pačiam nėko nebliekta Plt. Jug didžiausia žalgà buvo visą mėnesį laikyti špitolė[je] be darbo KlvrŽ. Dabar tas senis visa žalga Žem.

◊ žal̃gą im̃ti (paim̃ti) sakoma grasinant mušti: Kad aš tau im̃siu žálgą, tai bus tau lįst kur nereikia Brž. Aš tau kad paimsiu žalgą, tai tu nusiraminsi! Ds.